TCP\IP Tutorial TCP/IP totorial`as internetas- didziausias pasaulio globalusis tinklas. TCP/IP yra protokolas (tiksliau protokolu rinkinys) jungiantis daug kompiuteriu ir uztikrinanis gera duomenu perdavimo kokybe etc. TCP/IP susideda is dag protokolu: TCP (Transmission Control Protocol) - protokolas, orientuotas i susijungimus, kuris garantuoja patikima baitu srauto perdavima tarp dvieju sistemu. UDP (User Datagram Protocol) - protokolas skirtas vartotojiskiems procesams, dirbantis be susijungimo patikrinimo. Priesingai nei TCP, kuris priklauso patikimiems protokolams, nera garantijos, kad UDP pasiusti duomenys pasieks adresata. ICMP (Internet Control Message Protocol) protokolas palaiko informacijos apie klaidas perdavima ir valdo informacija tarp tinklo sliuzu ir mazgu. ICMP pranesimai generuojami ir apdorojami Interneto programine iranga, o ne vartotojiskais procesais. IP (Internet protocol) - protokolas tarnaujantis duomenu paketu persiuntimui TCP, UDP ir ICMP protokolams. IP aptarnauja kompiuteriu susijungimus, naudojant taip vadinama IP adresacija. ARP (Adress Resoliution Protocol) - sis protokolas pavercia Interneto adresa i irenginio adresa (pavyzdziui, kanalu (Data Link) lygyje Ethernet tipo irenginiui). RARP (Reverse Adress Resoliution Protocol) - pavercia irenginio adresa i Interneto adresa. FTP (File Transfer Protocol) aptarnauja failu perdavima TCP protokolu. Apie FTP yra atskiras straipsnis (ziureti virsuj arba spausti cia). TELNET (Remote Login). Sis protokolas leidzia terminalu prisijungti prie nutolusios sistemos. SMPT (Simple Mail Transfer Protocol) - TCP protokolo pagalba suteikia galimybe siusti elektronini pasta DNS (Domain Name Service) - aptarnauja simbolinio adreso Interneto adresu pavertima. NFS (Network File System) protokolas suteikia galimybe tvarkyti nutolusio kompiuterio failus. -=Kas yra IP adresas?=- IP adresas tai unikalus adresas atitinkantis tam fizini objekta (kompiuteri, roiteri). Kiekvienas kompiuteris prie Interneto jungiasi unikaliu IP adresu. -=Kokie yra IP adresu tipai?=- Kiekvienas kompiuteris TCP/IP tinkle turi triju lygiu adresus: fizinis (MAC adresas) tinklinis (IP adresas) simbolinis (DNS vardas) -=Kas yra MAC tipo adresas?=- MAC tinklinio adapterio adresas arba marsrutizatoriaus portas, pavyzdziui, 11-A0-17-3D-BC-01. Siuos adresus nustato gamintojai ir be to jie yra unikalus, nes yra centralizuotai valdomi. MAC adresai turi 6 Baitu formato: vyresnieji 3 baitai - gamintojo kodas, o mazesnieji 3 baitai nustatomi gamintoju tam tikru budu. Globalus tinklai, tokie kaip X.25 arba Frame Relay, lokalu adresa nustato tinklo administratorius. -=Kas yra IP tipo adresas?=- IP - adresas, kuri sudaro 4 baitai, pavyzdziui, 109.26.17.100. Sis adresas naudojamas tinkle. Ji nustato administratorius, kompiuterio ir marsrutizatoriu konfiguravimo metu. IP adresas susideda is dvieju daliu: tinlo ir mazgo numerio. Tinklo numeris gali buti parinktas administratoriaus, arba pagal specialios organizacijos, Network Information Center (NIC) rekomendacijas, kai tinklas turi dirbti kaip Interneto dalis. Daznai Interneto paslaugu tiekejai (provaiders) gauna tam tikru adresu intervala is NIC organizacijos, o po to paskirsto juos savo abonentams. Mazgo numeris IP adrese nustatomas nepriklausant lokalaus adreso mazgui. IP adreso dalinimas i dvi dalis yra lankstus, ir ribas tarp siu lauku galima nustatyti labai paprastai. Mazgas gali ieiti i kelis IP tinklus. Tokiu atveju mazgas turi tureti kelis IP adresus, pagal tinklu skaiciu. Taigi IP adresas nusako ne atskira kompiuteri arba marsrutizatoriu, bet viena tinlini sujungima. -=Kas yra DNS tipo adresas? =- Simbolinis identifikatorius-vardas (DNS), pavyzdziui SERV1.COM. Si adresa sukuria administratorius ir ji sudaro kelios dalys, pavyzdziui kompiuterio vardas, organizacijos pavadinimas, domenas. DNS yra naudojamas programiniame lygyje,pavyzdziui FTP ir TELENT protokoluose. -=Kaip vaizduojamas IP adresas?=- IP adreso dydis 4 baitai ir daznaiusiai yra uzrasomas keturiu skaiciu seka, kurioje kievienas baitas yra desimtaineje formoje ir atskiriamas vienas nuo kito taskais. 128.10.2.30 - tradicine adreso vaizdavimo forma desimtaineje sistemoje. 10000000 00001010 00000010 00011110 - adresas, dvejetaineje sistemoje. -=Kaip sudaromas IP adresas? =- Adresa sudaro dvi logines dalys - tinklo numeris ir mazgo numeris tinkle. Kokia dalis adreso priklauso tinklo numeriui, o kokia dalis mazgo numeriui, nustatoma pagal pirmus adreso bitus. I kokias klases skirstomi TCP/IP adresai? Jei adreso pirmas bitas yra 0, tai tinklas priklauso A klasei, ir tinklo numeris uzima 1 baita, mazgo numeris - 3 baitus. A klases tinklo skaicius yra intervale nuo 1 iki 126. Skaicius 0 nenaudojamas, o skaicius 127 rezervuotas specialiems tikslams. Jei adreso pirmi du bitai lygus 10, tai tinklas priklauso B klasei ir yra vidutiniu tinklu dydzio. B klases tinklo adresui ir mazgo adresui skiriami 16 bitu, tai yra po 2 baitus. Jei adresas prasideda skaiciu seka 110, tai jis priklauso C klases tinklui. Tinklo adresui skiriami 24 bitai, o mazgo adresui 8 bitai. Jei adresas prasideda seka 1110, tai jis priklauso D klasei ir yra ypatingas, vadinamas MULTICAST. Jei duomenu pakete adresas priklauso D klasei, tai toki paketa turi gauti visi mazgai, kurie priskirti duotam adresui. Jei adresas prasideda 11110, tai jis priklauso E klasei ir yra rezervuotas ateiciai. Kokiai klasei priklauso tam tikras adresas? Klase Mazausias adresas Didziausias adresas A 0.1.0.0 126.0.0.0 B 128.0.0.0 191.255.0.0 C 192.0.1.0 223.255.255.0 D 224.0.0.0 239.255.255.255 E 240.0.0.0 247.255.255.255 -=Kas yra marsrutizacija? =- Kiekvienas paketas, einantis per tinkla turi gavejo adresa, ir yra siunciamas pagal numatytas marsrutizacijos taisykles. Marsrutizavimas - tai duomenu paketo siuntimas per tinkla labirintus, esancius tarp saltinio ir adresato. -=Kokie yra specialus IP adresai?=- Jei IP adresa sudaro tik nuliai dvejetaineje sistemoje, tai jis nurodo adresa to mazgo, kuris sugeneravo si paketa. (0.0.0.0) Jei tinklo skaiciu lauke yra nuliai (0000..000, Mazgo numeris), tai pagal nutylejima skaitoma, kad sis mazgas priklauso tam paciam tinklui, kaip ir mazgas, kuris nusiunte paketa. (pvz.: 0.0.0.1) Jei visi IP adresai dvejetaineje sistemoje yra 1, tai paketas su tokiu tikslo adresu privalo buti issiustas visiems mazgams, esantiems siame tinkle, kaip ir paketo saltinis. Toks siuntimas vadinamas LIMITED BROADCAST. Jei mazgo lauke dvejetaineje sistemoje yra vienetai (Tinklo numeris, 111..111), tai paketas turintis toki adresa yra siunciamas visiems tinklo mazgams su uzduotu numeriu. Tai vadinama BROADCAST. Adresas 127.0.0.1 rezervuotas atgalinio rysio organizavimui, testuojant programine iranga nesiunciant duomenu paketo i tinkla. Jis vadinamas LOOPBACK. IP adresas priklausantis D klasei (MULTICAST) reiskia, kad paketas turi buti issiustas iskarto keliems mazgams, nurodytiems adreso lauke. Mazgai patys save nustato, kuriai grupei jie priklauso. Vienas ir tas pats mazgas gali ieiti i kelias grupes. Tokie pranesimai vadinami MULTICAST. Grupinis adresas nera dalinamas i tinklo ir mazgo laukus. Jis apdorojamas ypatingu budu marsrutizatoriaus. -=Kaip nustatomas IP adresas? =- IP protokole, t.y. kompiuterio adresas arba marsrutizatoriaus portas, nustatomas tinklo administratoriaus ir jis nera tiesiogiai susijes su lokaliu adresu, kaip tai padaryta IPX protokole. -=Kas yra DNS?=- DNS (Domain Name System) - tai duomenu baze, palaikanti hierarchine sistema Internete. DNS tarnyba skirta automatinei IP adreso paieskai zinant simbolini mazgo varda. -=Kas yra domenas?=- Domenas - tai simbolinio DNS vardo priesaga, pvz; .lt. Domeno vardas gali buti iki 63 simboliu. Kiekvienas kompiuteris Internete turi savo pilna domeno varda (fully qualified domain name, FQDN). -=Kas yra DNS serveris ir klientas?=- DNS yra pagalbinis protokolas. Jis nera simetriskas nes jame nustatyti DNS serveriai ir DNS klientai. DNS serveriai laiko dali duomenu bazes apie simbolinius IP adresu vardus. Si duomene baze paskirstyta pagal Interneto administracinius domenus. DNS klientai zino administracinio domeno, DNS serverio, IP adresa ir IP protokolo pagalba perduoda uzklausa, kurioje pranesa simbolini varda ir praso grazinti IP adresa. Jei duomenys apie uzklausa laikomi DNS serverio duomenu bazeje, tai jis is karto pasiuncia atsakymu klientui, jei ne - serveris siuncia uzklausa kitam domeno DNS serveriui, kuris arba pats apdoroja uzklausa arba persiuncia ji kitam serveriui. Visi DNS serveriai yra sujungti hierarchiskai, priklausomai nuo domeno tinklo hierarchijos Internete. -=Kas yra DHCP protokolas? =- Kaip jau buvo mineta, IP adresas gali buti paskirtas tinklo administratoriaus. Tai uzima daug laiko. Problema yra ir vartotojai, mazai zinantys apie kompiuterio konfiguravimo, tad visos bedos tenka administratoriui. Dynamic Host Configuration Protocol (DHCP) buvo sukurtas tam, kad palengvintu administratoriu darba. Pagrinidinis sio protokolo tikslas yra dinaminis IP adresu paskyrimas. Taip pat jis palaiko rankini ir automatini statinii adresu paskyrima. Dinaminis adresu paskirstymas leidzia kurti IP tinkla, kuriame mazgu skaicius virsija esama skaiciu IP adrese. DHCP yra patikimas ir paprastas TCP/IP tinklo konfiguratorius, garantuojantis, kad nebus vienodu adresu.