Šiek tiek istorijos

HTML (HyperText Markup Language) - tai WWW puslapių aprašymo kalba, kuria "kalba" pasaulinio tinklo WWW serveriai ir kurią "supranta" tinklo naršyklės.

"Interneto", kuris atsirado dar šaltojo karo įkarštyje, dabar nebegalima įsivaizduoti be spalvingų WWW puslapių. Sunku patikėti, jog WWW (World Wide Web) paslauga pasauliniame tinklų tinkle atsirado tik 1990 metais, kai Ženevoje esančio Europos branduolinės fizikos tyrimų centre CERN (http://www.cern.ch) dirbęs britų informatikas Timas Bernersas-Lee kartu su keliais kolegomis nusprendė pasinaudoti "Interneto" duomenų perdavimo tinklais tekstinių (taip pat ir iliustruotų) dokumentų peržiūrai on-line režimu. Tam buvo pradėtas kurti naujas tokių duomenų perdavimo protokolas HTTP (HyperText Transfer Protocol) bei tekstinių dokumentų aprašymo kalba HTML. Svarbiausia jos naujovė, nulėmusį neapsakomą WWW populiarumą, buvo nuorodos (links) į kitus WWW puslapius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Ši idėja patiko daugeliui programuotojų, kurie ėmėsi kurti priemones HTML dokumentų peržiūrai. Ypač gerai tai sekėsi daryti JAV NCSA ("National Center for Supercomputing Applications", http://www.ncsa.com) organizacijos darbuotojui Marcui Andreessenui, kurio sukurtą programą "Mosaic" ypač pamėgo negausūs tų laikų internautai. Kiek vėliau jis įkūrė kompaniją "Netscape" ir "Mosaic" pagrindu sukūrė "Netscape Navigator" tinklo naršyklę, kuri sėkmingai tobulinama ir platinama iki šiol. Timo Bernerso-Lee vadovaujama HTML kalbos kūrimo grupė 1994 metais atsiskyrė nuo CERN ir įkūrė nekomercinę organizaciją "W3-Consortium" (http://www.w3.org), kurios pagrindinis tikslas yra HTML bei kitų "Interneto" standartų kūrimas, tvirtinimas bei priežiūra.

Šiek tiek teorijos

HTML - tai vienas iš SGLM (Structured Generalized Markup Language) kalbos variantų. Pastarasis dokumentų struktūros aprašymo būdas buvo sukurtas dar 1980-1984 metais ir patvirtintas ISO 8779 standartu. SGLM kalba vartojama pav. siekiant standartizuoti didelių tarptautinių organizacijų raštvedybą ir tarpusavio susirašinėjimą.

"Interneto" standartu tapusi HTML - tai ne programavimo kalba ir ne griežtas dokumento formatas. HTML visų pirma aprašo loginę WWW puslapių struktūrą: dokumentų bei juos sudarančių skyrių ir skirsnių antraštes, pastraipas, iliustracijas, lenteles, nuorodas į kitus dokumentus ar kitokius duomenis ir t.t.

HTML buvo sumanyta kaip grynai loginės struktūros aprašymo kalba, bet greitai paaiškėjo, jog WWW puslapių kūrėjams bei skaitytojams to nepakankama. Dėl to HTML be loginių gali aprašyti ir fizines dokumento savybes kaip antai vartojamo šrifto parametrus, lentelių, iliustracijų bei kitų elementų išmieras ir pan.

Teorija praktikoje

Skirtingai pav. nuo tekstų redaktoriaus "Microsoft Word" vartojamo dokumentų formato "DOC" ar puslapių aprašymo kalbos "PostScript" HTML niekuomet neapibrėžia vienareikšmiškai, kaip WWW puslapis turi atrodyti kompiuterio ekrane. Tai priklauso nuo pasirinktos ekrano raiškos, tinklo naršyklės lango išmierų, teksto vaizdavimui pasirinkto šrifto dydžio bei visos eilės kitų parametrų, tame tarpe ir nuo to, kokia būtent programa vartojama WWW puslapių žiūrėjimui: "Netscape Navigator", "Microsoft Internet Explorer" ar dar kitokia. Pastarasis faktas labiausiai nepatinka daugeliui WWW dizainerių, kadangi reikia nuolat tikrinti, kaip puslapį parodo viena ar kita tinklo naršyklė bei ieškoti kompromiso.

Du HTML kūrimo būdai

Pirmieji WWW puslapiai buvo rašomi paprasčiausiais teksto redaktoriais, bet veikiai atsirado ir specializuotų programų - HTML redaktorių, kurie pastaraisiais metais tobulėjo labai sparčiai.

Šiuolaikines WWW puslapių kūrimui skirtas priemones galima suskirstyti į dvi grupes: tekstines, skirtas tiesioginiam HTML kodo rašymui, bei vizualines, panašias į leidybos ir maketavimo programas. Pastarosios dažnai vadinamos WYSIWYG (What You See Is What You Get - tai, ką tu matai yra tai, ką tu gausi) programomis, kadangi ir redagavimo metu puslapis būna maksimaliai panašus į tą, kurį tinklo naršyklės ekrane matys tinklalapio lankytojai. Kalbant apie HTML, šis trumpinys turėtų skambėti WYSIAWYG (What You See Is Approximatelly What You Get), nes, kaip jau minėjau, HTML apibrėžia WWW puslapio išvaizdą tik gana apytiksliai.

Tekstinių HTML redaktorių išnykimas jau kelinti metai prognozuojamas su pavydėtinu užsispyrimu, bet jos niekaip neprapuola ir tik tobulėja. Pagrindinė priežastis yra ta, jog WWW dizaineriai iki šiol yra pasiskirstę į dvi stovyklas.

"Seno raugo" WWW puslapių kūrėjai atmintinai moka visas HTML kalbos komandas ir mėgsta pabrėžti, jog darbui jiems pakaktų net ir "Notepad" ar panašios teksto redagavimo programėlės. Jie labai nenoriai pripažįsta, jog WYSIWYG būdu dirbančios programos irgi turi savų privalumų. Į "priešininkų" stovyklą jie žiūri su sarkstiška šypsenėle ir nuolat kritikuoja jų sukurtų puslapių HTML tekstą.

Priešingas pozicijas užima į WWW kūrėjų gretas atėję grafikos, dizaino ir leidybos profesionalai arba tiesiog pradedantieji, kuriems HTML kalba yra tokia pat sudėtinga kaip ir asembleris ar C. Kam vargti, jei yra pakankamai programų, kurios rašo HTML tekstą pačios? Aukščiau minėtus savo kolegas jie nevengia pavadinti nuo gyvenimo atsilikusiais programuotojais, menkai tesuprantančiais dizainą ir meną.

Dvi HTML redaktorių rūšys

Du aptarti HTML rašymo būdai apsprendžia dvi pagrindines HTML redaktorių rūšis: tekstinius bei vizualinius (WYSIWYG).

Tekstiniai redaktoriai pažįsta daugelį standartinių HTML komandų (tags) ir automatiškai įterpia jas nurodytoje HTML teksto vietoje. Rezultatą galima pamatyti, išsikvietus įprastą tinklo naršyklę ("Eksporerį", "Navigatorių", "Operą" ar kitą). Šiuo atveju iš pat pradžių reikia žinoti HTML kalbą ir turėti pakankamai lakią vaizduotę. Antraip daug laiko bus prarandama, "šokinėjant" iš HTML redaktoriaus į peržiūros programą tam, kad pamatyti, kaip atrodys kuriamas puslapis būsimajam lankytojui, po to - vėl atgal, kad ką nors pataisyti. Pirmieji kūrybiniai bandymai su tekstiniais redaktoriais pareikalaus iš pradedančiųjų gana daug laiko. Bet toks būdas leidžia dirbti lanksčiau, nes tekstiniai HTML redaktoriai tik padeda, o ne nurodinėja, ir tai - didelis privalumas, ypač labiau patyrusiems WWW kūrėjams. Pradedančiųjų autorių puslapiai, rašyti "rankomis", dažniausiai būna gana paprasti ir kuklūs, be ypatingų įmantrybių, bet užtat vienodai gerai matomi visomis WWW peržiūros priemonėmis.

Naudojantis vizualinėmis (WYSI(A)WYG) WWW kūrimo programomis atkrenta būtinybė žinoti HTML kalbos struktūrą ir komandas, galima greičiau gauti norimą rezultatą ir mikliai sukurti gana sudėtingus tinklalapius, bet dizaineris lieka labiau pririštas prie programos, kuri kartais pernelyg daug prirašo, kartais kažką savavališkai surikiuoja ar ištaiso. Turbūt pats prasčiausias pavyzdys iš šios strities - teksto redaktorius "Microsoft Word 97", pasak jo autorių sugebantis kurti HTML puslapius. Bet pabandykite pagaminti juo ką nors sudėtingesnio, po to pasižiūrėkite, kaip tai atrodo tinklo naršyklės lange, ir Jums galbūt plaukai ant galvos pasišiauš... Ypač pradedančiųjų autorių vizualinėmis priemonėmis sukurti puslapiai dažnokai išsidarko, pasirinkus ne tą naršyklės ekrano dydį, kurį vartojo kūrėjas arba vietoje lietuviškų raidžių juose matyti tik kažkokie "krengeliai". Bet daugeliu atveju būtent WYSIWYG redaktoriai įgalina pasiekti pakankamai gerų rezultatų per trumpiausią laiką.

Naujosios WWW puslapių kūrimo programos stengiasi išvengti minėtų trūkumų: WYSIWYG redaktoriai siekia suteikti autoriams vis daugiau lankstumo ir kūrybinės laisvės o tekstiniai redaktoriai įgyja daugiau darbą palengvinančių ir automatizuojančių funkcijų. Kai kurių HTML redaktorių kaip antai "HoTMetaL" jau nebegalima vienareikšmiškai priskirti nei prie vienos, nei prie kitos kategorijos, nes jie turi ir vizualinių, ir tekstinių HTML rašymo priemonių.

Dar viena iki šiol neaptarta WWW puslapių kūrimo priemonių grupė - tai programos, konvertuojančios įvairiais kitais būdais sukurtus duomenis į HTML formatą. Bene žinomiausi šios genties atstovai yra kompanijos "Microsoft" nemokamai platinami "Interneto asistentai" bene visoms "Microsoft Office" programoms kaip antai "Word" ar "Excel". Panašių instrumentų galima rasti ir daugiau, bet absoliuti dauguma jų dirba "Quick-and-dirty" (greitai ir nešvariai) stiliumi ir naudotini tik norint publikuoti "Internete" daug informacijos, paruoštos įprastomis teksto redagavimo programomis ar skaičiuoklėmis. Šiuo atveju vargu ar galima bus apsieiti be paskesnio HTML teksto pataisymo.

Beje, gudresni HTML redaktoriai ir patys moka paimti duomenis iš kitomis programomis sukurtų failų.

Ar verta mokėti HTML?

Jeigu Jūs vartosite vizualinius (WYSIWYG) WWW puslapių redaktorius, HTML kalbą mokėti Jums nėra būtina. Naujausios programos įgalina kurti gana gerus tinklapius, ničnieko nenutuokiant apie HTML. Bet daugelis profesionalių WWW dizainerių iki šiol rašo HTML kodą "rankomis" ir vartoja tekstinius redaktorius, kadangi dažnai tik toks puslapių kūrimo būdas leidžia iki galo išreikšti savo kaip kūrėjo mintį. Yra ir visuomet bus dalykų, kurių kompiuteris pats padaryti nesugebės arba padarys taip, kaip norės jis, o ne Jūs. WYSIWYG redaktoriaus vartojimas neatleidžia nuo būtinybės bent jau elementariai nusimanyti apie HTML ir, esant būtinybei, mokėti ištaisyti tai, ką programa padarė savaip. Beveik visos vizualinio puslapių kūrimo sistemos turi integruotus HTML teksto redaktorius tam, kad palengvintų šį darbą. Taigi, bent jau HTML kalbos pagrindus turėtų žinoti kiekvienas WWW puslapių kūrėjas.

HTML enciklopedijos ir vadovėliai "Internete"

Kur galima rasti daugiau žinių apie "Interneto" puslapių aprašymo kalbą HTML, tinklapių kūrimo būdus ir priemones, jei ne pačiame "Internete"?

Oficialųjį HTML standarto aprašymą rasite "W3-Consortium" puslapyje http://www.w3.org/MarkUp/. Įspėju, jog tai - ne vadovėlis, o ganėtinai sausa enciklopedija, kurią gal ir pravartu, bet nebūtina turėti "po ranka". Susipažinimui su HTML ir mokymuisi labiau tinka kiti šaltiniai.

Labai patogų ir išsamų HTML žinyną "The HTML Reference Library v4.0" galite parsisiųsti iš http://hot.virtual-pc.com/htmlib/. Čia rasite ne tik visų HTML komandų aprašymus su pavyzdžiais, bet ir daugybę kitos naudingos informacijos, reikaligos kiekvienam WWW dizaineriui.

Vienas iš šauniausių populiarių aprašymų pradedantiesiems - "A Beginners Guide to HTML" (http://www.ncsa.uiuc.edu/General/Internet/WWW/HTMLPrimer.html). Kiti panašūs informacijos apie HTML šaltiniai - "HTML: An Interactive Tutorial for Beginners" (http://www.davesite.com/webstation/html/), "HTML - The Hypertext Markup Language" (http://www.stars.com/Tutorial/HTML/), "HTML Station" (http://www.december.com/html/).

Suprantantiems vokiečių kalbą galima rekomenduoti - "HTML selbst erstellen" (http://www.netzwelt.com/selfhtml/).

Lietuvių kalba daug naudingos ir išsamios informacijos apie HTML bei puslapių dizainą rasite apsilankę "WWW urve" (http://floyd.ktu.lt/urvas/html/). Kiti įdomesni su Internetu, WWW bei HTML susiję adresai - http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/turinys.htm, http://www.tdd.lt/problemos/, (hmm.. keistokas pavadinimas...), http://puni.osf.lt/~langas/html ir http://discovery.ot.lt/ivadas/pamokos.htm.